2017 m. liepos 17 d., pirmadienis

Aukščių sistemos geodezijoje

Nustatant taškų aukščius geodezijoje arba juos lyginant tarpusavyje, rei­kia turėti pradinį (nulinj) atskaičiavimo paviršių. Toks paviršius gali būti bet koks sąlyginai paimtas paviršius (ežero, jūros, gy­venvietės ir pan.). Tačiau toks mažas paviršius nepatogus nusta­tant didelitl žemės plotų taškų aukščius, tuo labiau visos Zemės. Todėl absoliutiniu nuliniu paviršiumi laikomas pasaulio vandenyno (visų jūrų ir vandenynų) paviršius, kuris vadinamas tiesiog lygio paviršiumi. Kadangi šis paviršius panašiausias j geoido paviršių, tai geriausiai tinka geodeziniams darbams. Tačiau jūrų ir vanenynų paviršius nėra absoliučiai pastovus. Vandens lygis kinta metų ir amžitį bėgyje priklausomai nuo Saulės aktyvumo ir tem­peratūrinio režimo Zemėje.
Vandens lygiui matuoti jūrų pakraščiuose jrengiamos specia­lios stotys. Remiantis stočių daugelio metų stebėjimais, apskai­čiuojamas vidutinis vandens lygis. Kai negalima gauti duomentį iš visų stočių arba stočių esti nedaug, pasitenkinama kurios nors vienos stoties duomenimis.
Tarybtį Sąjungoje pagrindinė vandens lygio matavimo stotis yra Kronštate. Joje apskaičiuotas vidutinis Baltijos jūros lygis laikomas lygio paviršiumi. Taškų aukščiai, rasti, skaičiuojant nuo šio paviršiaus, laikomi B a 1 tij os a ukščių sistemos aukščiais. Baltijos aukščių sistema laikoma valstybine sistema tiek Tarybų Sąjungoje, tiek ir daugelyje Europos kraštų.
Taško aukštis nuo lygio paviršiaus vertikalės kryptimi vadi­namas absoliut iniu aukšči u, o nuo bet kokio kito, są­lyginai paimto paviršiaus — s ą 1 y g i n i u a u k š č i u. Atliekant labai tikslius darbus, gautas aukščių reikšmes jvedamos pataisos dėl nevienodos gravitacinio lauko įtampos. Atsižvelgiant į tai, kokia pasirenkama sunkio jėgos reikšmė,— išmatuota, normalinė ar vidutinė,— aukščiai dar gali būti vadinami o r t o m e t r i­niais,normaliniais arba dinaminiais.
Bendros žinios apie Gauso—Kriugerio koordinačių sistemą.  Stačiakampės Dekarto koordinatės geodezijoje.
Cilindrinė projekcija

Atvaizduoti Zemės paviršių popieriuje nėra paprasta, nes, per­einant nuo sferos j plokštumą, visada gaunamos deformacijos. Jei nedidell žemės ruožell projektuosime j apie ją esančio cilindro sieneles (2.3 pav.), paskui jas ištiesime į plokštumą, gau­sime mažas deformacijas. Sitaip galima gauti viso Zemės pavir­šiaus ruoželius (2.4 pav.). Nesunku suprasti, kad kuo siauresnis ruoželis, tuo mažesnės deformacijos. Ši F. Gauso pasiūlyta sistema patogi tuo, kad taško padėtį galima apibūdinti tiek ilguma ir platuma, tiek ir stačiakampėmis koordinatėmis x, y. Mat kiek­viename ruoželyje, kurj vadinsime zona, bus ašinis meri­dianas, atsivaizdavęs tiese, ir tiese išsireiškusi ekvatoriaus
li-
nija. Sios tiesės tarpusavyje yra statmenos. Jos gali būti nau­dojamos kaip stačiakampių koordinačių ašys. Taigi taško A padėtį galima išreikšti stačiakampėmis koordinatėmis x ir y, taip pat apibrėžti meridianu ir paralele, einančiais per tašką A (geode­zinėmis koordinatėmis).
Pagal tarptautinį susitarimą priimta naudoti 3 arba 6° zonas. Pirmoji 3° zona, kaip turinti mažiausias deformacijas, naudojama stambių mastelių nuotraukoms (1 : 500-1 : 5000), 6° zona vi­dutinių mastelių nuotraukoms (1 : 10 000-1 : 100 000). Smulkes­nių mastelių nuotraukoms taikomos kitos kartografinės projek­cijos.
Gauso—Kriugerio koordinačių sistemoje x reikšmė šiaurės pus­rutulyje visada bus teigiama, piettį pusrutulyje neigiama; y reikš­mė kiekvienoje zonoje gali būti su-pliuso arba minuso ženklu. No­rint žinoti, kurioje zonoje yra taškas stačiakampių koordinačių sistemoje, prieš y reikšmę rašomas zonos numeris, gautas, nume­ruojant zonas iš vakarų j rytus, pradedant nuliniu Grinvičio me­ridianu. Siekiant išvengti neigiamos reikšmės, prie kiekvienos ko­ordinatės pridedama po 500 km. Tokiu būdu trečiojoje zonoje esanti y reikšmė 43,418 km rašoma 3543,418 km, o reikšmė —38,730 km — atitinkamai 3461,270 km.
Sudarant planus ir žemėlapius, zonų pakraščiuose daromi per­dengimai pereiti iš zonos zoną. Be to, siekiant išvengti painia­vos parenkant planšetą teritorij ai, žemėlapiai iš anksto esti su­skaidyti planšetais arba lapais tarptautiniu mastu.
Matavimo rezultatus geodezijoje dažnai tenka pakeisti būdin­ taškų koordinatėmis, arba, kitaip sakant, reikia spręsti tiesio­ginį geodezijos uždavinj, kai ilgiai ir kampai pakeičiami linijų galų koordinatėmis.
Informacija imta iš geodeziniai matavimai vilniuje. Taip remtasi šiuo straipsniu: GEODEZINIŲ TARNYBĄ ORGANIZACINĖS FORMOS

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą