Vandens tekėjimas ir valymo įrenginiai

Natūralios vagos paprastai yra vingiuotos. Tiesūs upiy barai retai esti ilgi. Vagos vingiuotumą, jos išilginio ir sker­sinio profilio pavidalą nulemia daugelis veiksniy: vandens greičiai, priklausantieji nuo vietos nuolydžio bei potvynių dy­džio, skersinė vandens cirkuliacija, gruntas, jo susiklostymas ir kiti.

Tiesiuose baruose ir vienoduose gruntuose upės vaga turi daugiau ar mažiau simetrinj skersinj profilj, artimą para­bolei su viršūne vagos simetrijos ašyje. Rišliuose gruntuose (molyje, durpėse) vagos šlaitai gali būti beveik statūs, ir tada skerspiūvis būna artimas elipsei.

Nepatvariuose gruntuose tiesi (natūrali ar dirbtinė) vaga ilgainiui tampa vingiuota. Tiesios ir taisyklingos vagos dina­minė ašis (linija, jungianti didžiausio vandens greičio taškus skersiniuose vagos profiliuose) sutampa su geometrine ašimi. Dėl kurios nors priežasties, pavyzdžiui, kranto nušliaužimo, šoninio vandens srauto jtekėjimo, dinaminė ašis gali nukrypti j krantą, o iš čia jstrižai vagos pasukti prie kito kranto (23 pav.) ir t. t. Ten, kur dinaminė ašis priartėja prie kranto, vyksta plovirnas, priešingame krante ties ta pačia vieta nugula sąnašos. Vaga iš tiesios pasidaro vingiuota.

Vingiuotoje vagoje gilios vietos (atavarai, sietuvos) kaita­liojasi su sekliomis vietomis (rėvomis). Atavaruose susidaro nesimetrinis skersinis vagos profilis (24 pav. II ir IV profiliai).

Tarpuose tarp vieno lanksmo ir kito (rėvose) vagos profilis būna simetrinis (24 pav. I, III ir V profiliai), su didesniais vandens greičiais žemesniųjų horizontų metu, negu atavaruose. Tokiu metu rėvose vanduo plauna vagos dugną ir neša daleles gilesnes vietas, kur vandens greitis yra mažesnis. Potvynių metu vagos dugno nuolydis vandens greičiui neturi reikšmės, o lemia susidaręs vienodas vandens paviršiaus nuolydis. Tokio­mis sąlygomis vanduo teka didesniu greičiu gilesnėse vietose

23 pav. Vingių iš tiesios vagos susidarymo schema:

1— sąnašos; 2 — plaunami krantai

Augmenija ir valymo įrenginiai

Užaugimas vandenine augmenija, uždumblėjimas; 3) atskirose upės, upelio vietose skersiniy profilių nevienodumas, kas sudaro netolygy vandens tekėjimą ir sumažina vagoje vandens pra­laidumą; 4) dirbtiniai įrenginiai (užtvankos, tiltai ir kt.), su­darantieji vagoje patvanką; 5) upės ar upelio vagos padėtis slėnio atžvilgiu, kai aliuvinio proceso jtakoje vaga su prievagi­niais volais būna aukščiau, palyginus su žemiausiomis slėnio vietomis, iš kurių vanduo savitakiu būdu nebegali būti nuve­damas. Kad uždumblėjimas neįvyktų reikia protingai susiprojektuoti valymo įrenginius. Valymo įrenginys tai valymo sistema kuri valo vandenį, nuotekas, galimai susidarusias upėje ežere ir pan. Daugiau informacijos galima rasti apie nuotekų valymo įrenginius. Šioje nuorodoje rasite apie Traidenio švaistės augusto ko įrenignius. Kainos ir montavimas aprašytas taip pat.

Kai upė, upelis neatitinka sausinimo sistemos keliamų rei­kalavimų ar nėra šali valymo įrenginių, tenka atlikti tvarkymo-reguliavimo darbus. Regu­liuojamai upės vagai suteikiamas tam tikras, skaičiavimais nustatytas, skersinis profilis, vaga ištiesinama, per plačios jos vietos susiaurinamos reguliuojančiais jrenginiais, pašalinamos visos vandeniui patvenkti priežastys, sudaromas tolygus van­dens tekėjimas vagoje.

Kai vandens imtuvu numatomas panaudoti ežeras ar kitoks vandens baseinas, kartais reikia pažeminti jų vandens hori­zontą.

šaltinis: http://pauliusc.lt/vandens-imtuvu-ir-valymo-irenginiu-charakteristika/  taip pat info imta iš http://naujienosvilniuje.weebly.com/blogas/e-z-e-r-a-i-vandens-imtuvai-ir-nuotekos

KAIP APSKAICIUOTI MEDZIAGAS

Kaip jau buvo minėta, tinko skiediniams sudėtinės medžia­gos — kalkės, gipsas, cementas, molis, smėlis ir kt. — nurodo­mos tūrio santykiais, dažniausiai kubiniais metrais (m³). Ta­čiau beveik visos statybinės medžiagos tiek sausos, tiek šlapios ir kietos parduodamos dažniausiai pagal svorį — kilogramais, centneriais, tonomis. Ruošiant skiedinius individualiam butui, kambariui ar šiaip patalpai tinkuoti bei tinkui pataisyti, skiedi­nio paprastai reikia nedidelio kiekio. Tokiais atvejais visiškai pakanka skiedinius ir jiems medžiagas matuoti kibirais, dėžė­mis ar kitokiais indais.

Žemiau dedamoje lentelėje nurodomas svarbesniųjų staty­binių medžiagų 1 m³ ir 1 kibiro svoris kilogramais

Degtų gabalinių kalkių toną išgesinus, vidutiniškai galima gauti 2-3 m³ arba 200-300 kibirų gesintų kalkių tešlos (pa­dauginę iš jų svorio vidurkio 2X 1375 — 3X 1375, gausime apie 2750-4125 kg).

2 lentelėje nurodoma, kiek reikia apytikriai sudėtinių medžia­gų 10 kibirų (0,1 m³) gatavo skiedinio*.

2 rentelė

Sudėtinės medžiagos

Skiedinys	Kalkes kg	Cementas kg	Gipsas kg	Smells kib.	Vanduc /
1.                    Kalkių
I : 2	35,8	—	—	8,5	18
1 : 3	21,4	—	—	10	21
2.                   Cemento
1 : 3	—	45	—	10	19
1 : 4	—	35	—	10	17
3.                      Kalkių-cemento
1 : I : 6	12,8	22,6	·      —	10	59
1 : I : 9	7,7	14,8		10	46
1 : 0,3 : 4	4,8	33	—	10	20
4.                     Kalkių-gipso
1 : 1 : 2	35,8	—	35,9	8	18
1 : 0,5 : 3	21,4	—	11	9	21

Pastaba: Šiems skiediniams ruošti medžiagų kiekia nustatvti, var­tojant 200 markės cementą ir vidutinio riebumo negesintas gabalines kalkes. Vartojant kitų markių cementą ar riebesnes kalkes, medžiagy kiekiai atitin - kamai keisis.

Kiek skiedinio reikia užtinkuoti, sakysim, 10 m² plotą 2-jų cm storio sluoksniu, galima apskaičiuoti taip: tinko tūris 10X0,02=0,2 m³; kadangi tinko sluoksnis bedžiūdamas apie 10%' susiglaudina, tai skiedinio reikia truputį daugiau, būtent 0,2 : 0,90=0,22 m³.

3 lentelėje nurodoma, kiek sunaudojama svarbesnių skie­dinių 10 m² sienos plotą tinkuojant 1,5, 2 ir 2,5 cm storio sluoksniu.

Turint galvoje, kad 40 m² gyvenamojo ploto 2-3 kambarių bute yra vidutiniškai apie 250 m², o 30 m² gyv. pl. kambaryje,

·    Lentelė sudaryta pagal I. Jeremčuko knygelę „Soviety individualno­tnu /astroiščiku", Barnaulas, 1958 m.

parengta pagal: http://aktualijos.blogr.lt/kalkes-ir-ju-rusys/

http://naujienosvilniuje.weebly.com/blogas/vien-is-risamuju-medziagu-skiediniai-negaminami